fix bar
fix bar
fix bar
fix bar
fix bar
fix bar

Įgyvendinta 2014-2020 m. vietos plėtros strategija

Įgyvendinta 2014-2020 m. vietos plėtros strategija

2025-ieji metai Zarasų-Visagino regiono vietos veiklos grupei (toliau – VVG) tapo dešimtmetį eitos, tačiau sėkmingai įveiktos distancijos atskaitos tašku. Birželio pabaigoje buvo baigti įgyvendinti paskutiniai „Zarasų – Visagino regiono dvisektorė vietos plėtros strategija, Zarasų – Visagino regionas, 2014 – 2020 m.” (toliau – Strategija) vietos projektai, o rudenį VVG administracija, parengusi galutinę Strategijos įgyvendinimo ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą, sėkmingai atsiskaitė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA).

Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, kodėl Strategija baigta įgyvendinti tik 2025 metais? Nors Strategija buvo parengta 2014-2020 m. Europos Sąjungos programavimo periodui, jos įgyvendinimas startavo tik 2018 m., paskelbus pirmąjį kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Strategijos įgyvendinimo laikotarpis nepašykštėjo iššūkių (Covid-19 pandemija, ekonomikos svyravimai karo Ukrainoje fone), kurie apsunkino projektų įgyvendinimą projektų vykdytojams.

VVG buvo viena iš trijų vietos veiklos grupių Lietuvoje, įgyvendinusių dvisektorę vietos plėtros strategiją, kurioje numatyta finansuoti projektus pagal du fondus – Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP, ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (toliau – EJRŽF). Patvirtinus Strategiją, vietos projektams įgyvendinti buvo skirta 1 644 662 Eur (1 072 581 Eur EŽŪFKP ir 572 081 Eur EJRŽF projektams), tačiau Strategijos įgyvendinimo metu buvo papildomai skirta 150 484 Eur. Visos papildomos lėšos buvo skirtos verslo projektams pagal Strategijos priemonės veiklos sritį „Paslaugų ir vietos produktų kūrimas“ ir kuriantiems taikomas reikalavimas kurti bei 3 metų kontrolės laikotarpiu išlaikanti sukurtas darbo vietas.

Strategijos įgyvendinimo metu iš viso paskelbta 30 kvietimų teikti vietos projektų paraiškas  pagal  Strategijos priemones. 2018-2025 m. laikotarpiu įgyvendintas 51 vietos projektas: 42 projektai, finansuoti iš EŽŪFKP ir 9 iš EJRŽF) bei sukurta net 53,1 etato naujų darbo vietų (vietoje Strategijoje planuotų 40-ies). Iš viso įgyvendinti 32 verslo projektai (tame tarpe ir NVO verslo), sutvarkyta 11 viešos infrastruktūros objektų, įgyvendinti 8 veiklų vietos projektai.

Vietos projektų pasiskirstymas Vietos veiklos grupės teritorijoje

Strategijos įgyvendinimas apėmė dviejų  savivaldybių – Visagino ir Zarasų rajono, kaimiškas teritorijas.

Visagino savivaldybės teritorijoje buvo įgyvendinti du vietos projektai, o Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje – 49 projektai.

Apžvelgiant vietos projektų pasiskirstymą pagal seniūnijas svarbu paminėti, kad Strategijos įgyvendinimo teritorija iki Zarasų rajono savivaldybės seniūnijų ribų perskirstymo 2024-aisiais, apėmė 9 kaimiškąsias Zarasų rajono seniūnijas.

Tiek įgyvendinant 2007-2013 m. vietos plėtros strategiją, tiek ir 2014-2020 m. Strategijos įgyvendinimo metu aktyviausi pareiškėjai buvo iš Dusetų seniūnijos. Šioje seniūnijoje buvo įgyvendinta net 19 projektų. Zarasų seniūnijoje įgyvendinti 7 vietos projektai, Antalieptės, Antazavės ir Salako seniūnijoje – po 6, Suvieko seniūnijoje – 3, Degučių – 2. Deja, pareiškėjų iš Imbrado ir Turmanto seniūnijų nesulaukėme ir čia nebuvo įgyvendintas nei vienas vietos projektas.

Įgyvendinti projektai pagal EŽŪFKP

Strategijoje buvo numatytos 6 priemonės, finansuojamos iš EŽŪFKP. Daugiausiai projektų, net 24, įgyvendinta pagal Strategijos priemonę „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas, paslaugų ir vietos produktų kūrimas“. Privataus verslo projektų vykdytojai sukūrė 34 etatus naujų darbo vietų.

Trys pareiškėjai nepabūgo įgyvendinti projektus pagal naują Strategijos priemonę „Socialinio verslo kūrimas ir plėtra“, sėkmingai įkūrė socialinius verslus ir įsteigė 3 naujas darbo vietas.

Sudėtingiausiai kelią iki projekto vykdymo pabaigos skynėsi projektas, įgyvendintas pagal Strategijos priemonę „Bendradarbiavimo rėmimas skatinant trumpos maisto tiekimo grandinės produktų gamybą ir rinkodarą“, kurį įgyvendinus buvo įkurta mažų apimčių skerdykla, užtikrinanti galimybę ūkininkams tapti trumpos maisto tiekimo grandinės dalyviais.

Pagal infrastruktūros tvarkymo priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ buvo įgyvendinti 7 projektai. Įgyvendinus projektus sutvarkyti ir bendruomeninių veikloms pritaikyti 7 viešos paskirties pastatai, esantys Dusetose,  Salake, Antalieptėje, Suvieke, Samaniuose, Vajasiškyje. Apmaudu, kad vienas projekto vykdytojas, paskutinę projekto  įgyvendinimo dieną nutraukė sutartį ir projektas liko neįgyvendintas, o tai neleido pasiekti maksimalių Strategijos rezultatų.

Pagal Strategijos priemonę „Bendradarbiavimas ir gebėjimų ugdymas, kultūrinės ir jaunimo veiklos skatinimas“ buvo įgyvendinti 7 veiklų vietos projektai, kurių  metu organizuoti renginiai, vaikų stovyklos, mokymai ir gerosios patirties sklaidos vizitai į kitus Lietuvos regionus.

Įgyvendinti projektai pagal EJRŽF

Žuvininkystės sektoriui Strategijoje buvo numatytos keturios priemonės, finansuojamos EJRŽF lėšomis.

Daugiausiai, 4 vietos projektai, buvo įgyvendinti pagal Strategijos priemonę „Sąlygų rekreacinei žvejybai sudarymas ir gerinimas“. Įgyvendinus projektus sutvarkytos ir rekreacinei žvejybai  pritaikytos viešų  pakrančių Sartų, Alksno, Drūkščių ežerų ir Šventosios upės ties Antaliepte pakrantės.

Strategijoje buvo numatytos dvi priemonės kuriančios darbo vietas pagal EJRŽF. Tai priemonė „Žuvininkystės regiono verslo sektoriaus stiprinimas“, kurios dėka įgyvendinti du verslo projektai, sukurtos 6,5 etato naujų darbo vietų.  Pagal Strategijos priemonę  „Žuvininkystės regiono NVO ekonominio gyvybingumo skatinimas“ dvi nevyriausybinės organizacijos. Įgyvendinus projektus pradėtos teikti paslaugos tiek vietos žvejams, tiek svečiams, sukurtos 5 naujos darbo vietos. 

Strategijos lėšomis buvo įgyvendintas vienas veiklų vietos projektas pagal priemonę „Žuvininkystės bendruomenės kompetencijų ugdymas, bendradarbiavimo su šalies žuvininkystės bendruomenėmis skatinimas“,  kurio metu 2020 metais organizuotas Lietuvos sportinės tvenkinių upėtakių žūklės čempionatas, 2021 metais – Aukštaitijos regiono poledinės žūklės varžybos ir gerosios patirties sklaidos vizitas į Šventąją.

Visų gyvendintų vietos projektų sąrašas skelbiamas: https://zarasaivvg.lt/projektine-veikla/igyvendinti-vietos-projektai/

Galutinė dvisektorės vietos plėtros Strategijos ataskaita skelbiama čia.

Įgyvendinta strategija prisidėjo prie VVG regiono ekonomikos plėtros, darbo vietų kūrimo, vietos paslaugų ir produktų vystymo, taip pat prie kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.

Dėkojame visiems paramos gavėjams už sėkmingai įgyvendintą „Zarasų – Visagino regiono dvisektorę vietos plėtros strategiją, Zarasų – Visagino regionas, 2014 – 2020 m.”, drauge sprendusiems iškilusius iššūkius ir prisidėjusiems prie Zarasų-Visagino regiono kaimiškųjų vietovių plėtros.